Sveikatos Skaičiuotuvai
Vandens Skaičiuotuvas
Šis vandens skaičiuotuvas leidžia apskaičiuoti, kiek vandens reikia kiekvieną dieną, kad nereikėtų jaudintis dėl vandens kiekio, kurį dar reikia išgerti.
Vandens suvartojimo skaičiuoklė
Turinys
Kaip veikia vandens skaičiavimas?
Šis įrankis gali padėti nustatyti, kiek vandens iš tikrųjų reikia, nes atsižvelgiama į daugelį veiksnių.
Vandens tema yra daug prieštaravimų, ir atrodo, kad visi turi skirtingą nuomonę.
Geriausias patarimas – klausytis ir sekti savo kūną. Tačiau taip pat svarbu turėti tam tikrų gairių, kad galėtumėte tiksliai atspindėti savo būseną.
Pavyzdžiui, vandens skaičiuoklė prašo įvesti savo svorį anglų kalba, metriką ir aktyvumo lygį. Turite galimybę pasirinkti sėdimą arba vidutinio ir aktyvaus aktyvumo lygį.
Paspaudę skaičiuoti, pamatysite įvairių dydžių reikalingą vandens kiekį. Įsitikinkite, kad jame yra tie vienetai, su kuriais jums labiausiai patinka.
Kodėl vandens suvartojimas toks svarbus
Vanduo yra būtinas, kad jūsų kūnas gerai veiktų. Kiekvienas žmogus turi apskaičiuoti, kiek vandens jam reikia per dieną, atsižvelgdamas į savo gyvenimo būdą ir svorį.
Drėkindami savo kasdienį vandens poreikį, išvengsite dehidratacijos. Tai taip pat padidins jūsų našumą ir paskatins jus į sveikesnį kūną.
Bendras suvartojamų skysčių kiekis yra vanduo, kiti išgerti gėrimai ir vanduo iš suvartoto maisto. Medicinos instituto duomenimis, maždaug 80 procentų kasdien suvartojamo vandens sudaro vanduo ir gėrimai. Apie 20 procentų vandens gaunama su maistu.
Žinodami savo kasdienį vandens suvartojimą, taip pat galite apskaičiuoti valandinį vandens poreikį, atimdami suvartojamo vandens kiekį iš pabudimo laiko. Aktyvus 150 svarų sveriantis žmogus turėtų išgerti 8 uncijas vandens per valandą, net jei kiekvieną naktį miega 8 valandas.
O kaip su vandens suvartojimu vaikams ir paaugliams?
Vandens skaičiuoklė gali apskaičiuoti, kiek vandens žmogus turėtų išgerti. Tai labai svarbi tema, nes tinkama hidratacija yra būtina tinkamam vystymuisi, gerai koncentracijai ir sveikam svoriui.
Labai svarbu sekti, kiek skysčių vaikas išgeria. Mažylis ne visada gali prašyti vandens ir, kai suvokia, kad jam jo reikia, jis jau gali būti šiek tiek dehidratuotas.
Skysčių kiekis, kurį vaikas suvartoja kiekvieną dieną, priklauso nuo jo amžiaus, lyties, kūno svorio, aktyvumo lygio, bendros sveikatos ir kitų veiksnių.
O jei per mažai, per daug?
Jei nežinote, ko reikia jūsų kūnui, galite atsidurti neteisingoje pusėje. Galima gerti per mažai vandens ir dehidratuoti, todėl gali pasireikšti tokie simptomai kaip nuovargis, galvos skausmas ar rėmuo.
Taip pat galite turėti per daug vandens ir rizikuoti, kad išsivystys hiponatremija. Tai būklė, kai ląstelės plyšta įvairiose kūno vietose ir sukelia tokius simptomus kaip vėmimas ir galvos skausmas.
Ką reikia žinoti apie dehidrataciją
Kai organizmas netenka daugiau vandens ar skysčių nei gauna, matote dehidrataciją. Net mažas dehidratacijos lygis gali sukelti galvos skausmą, mieguistumą, vidurių užkietėjimą ir kitus simptomus.
Žmogaus kūnas sudaro apie 75 procentus vandens. Be vandens kūnas negali išgyventi. Vanduo randamas ląstelėse, kraujagyslėse ir tarp ląstelių.
Sudėtingos vandens valdymo sistemos palaiko stabilų vandens lygį ir įspėja apie skysčių poreikį.
Vandens papildyti galime gerdami skysčius, nors vandens per dieną nuolat netenkama dėl prakaitavimo, šlapinimosi, kvėpavimo. Dehidrataciją taip pat gali valdyti kūnas, kuris gali nukreipti vandenį ten, kur jo labiausiai reikia.
Dauguma sunkios dehidratacijos atvejų lengvai pašalinami padidinus skysčių vartojimą.
Simptomai
Nors tai paprasta gydyti, dehidratacija gali būti mirtina, jei ji nebus gydoma.
Pirmieji dehidratacijos požymiai yra troškulys, tamsus šlapimas ir sumažėjusi šlapimo gamyba. Tiesą sakant, šlapimo spalva yra vienas iš daugelio žmogaus hidratacijos lygio rodiklių. Skaidrus šlapimas reiškia, kad esate gerai hidratuotas, o tamsus šlapimas reiškia, kad esate labai dehidratuotas.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad nors dehidratacija dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ji taip pat gali pasireikšti ir be vandens. Karštu oru arba sergant svarbu gerti daugiau vandens.
Būklė gali sukelti lengvą ar sunkią dehidrataciją.
Sausa burna
letargija
Raumenų silpnumo simptomai
galvos skausmas
galvos svaigimas
Sunkią dehidrataciją (10-15 % organizmo vandens netekimą) gali lydėti ekstremalios versijos.
Nepakankamas prakaitavimas
įdubusios akys
Sausa ir susitraukusi oda
žemas kraujo spaudimas
Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis
karščiavimas
delyras
sąmonės netekimas
Vaikų simptomai
Įdubęs kūdikio šriftas (minkšta vieta viršuje)
Sausas liežuvis ir burna
irzlus
Nuo verkimo nėra ašarų
Įdubę skruostai ir (arba) akys
Drėgnos sauskelnės ne ilgiau nei 3 valandas
Priežastys
Dehidrataciją sukelia vandens trūkumas, per didelis vandens netekimas arba abu.
Kartais neįmanoma gerti pakankamai skysčių. Tai gali būti dėl mūsų užimto grafiko, negalėjimo išgerti arba dėl to, kad stovyklaujame ar keliaujame į vietas, kuriose nėra vandens. Dehidrataciją taip pat gali sukelti:
Viduriavimas – dažniausia dehidratacijos ir mirties priežastis. Viduriavimas yra būklė, kai storoji žarna sugeria vandenį. Dehidratacija atsiranda, kai organizmas išskiria per daug kalorijų.
Geriant – netenkama skysčių, todėl vandenį sunku pakeisti gėrimu.
Prakaitavimas – kai organizmo aušinimo mechanizmai išskiria didelį kiekį vandens. Papildomas skysčių netekimas gali atsirasti dėl prakaitavimo karštoje ir drėgnoje aplinkoje bei intensyvaus fizinio krūvio metu. Karščiavimas gali sukelti padidėjusį prakaitavimą ir dehidrataciją. Tai ypač aktualu, jei pacientas taip pat vemia ar viduriuoja.
Cukrinis diabetas – aukštas cukraus kiekis kraujyje sukelia padidėjusį šlapimo ir skysčių netekimą.
Dažnas šlapinimasis, kurį dažniausiai sukelia nekontroliuojamas diabetas, taip pat gali būti sukeltas alkoholio ar vaistų, tokių kaip antihistamininiai vaistai, kraujospūdį mažinantys vaistai ir antipsichoziniai vaistai.
Nudegimai – gali būti pažeistos kraujagyslės, o skystis gali nutekėti į aplinkinius audinius.
Rizikos veiksniai
Dehidratacija gali pasireikšti bet kuriam asmeniui. Tačiau kai kurie žmonės yra labiau pažeidžiami. Tie, kuriems gresia didžiausias pavojus, yra šie:
Vyresnio amžiaus žmonėms būdinga dehidratacija.
Žmonės, gyvenantys aukštesnėse vietose.
Ištvermės sportininkams, ypač dalyvaujantiems maratonuose, triatlonuose ir dviračių varžybose, gresia pavojus. Šiame straipsnyje bus paaiškinta, kaip dehidratacija gali paveikti sporto rezultatus.
Žmonės, kenčiantys nuo lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, inkstų liga ar alkoholizmas.
Vaikai ir kūdikiai dažniausiai kenčia nuo viduriavimo ir vėmimo.
Vyresnio amžiaus žmonės dažniau dehidratuoja. Taip pat yra smegenų pokyčių, dėl kurių sumažėja troškulio jausmas.
Komplikacijos
Jei dehidratacija negydoma, ji gali tiesiogiai sukelti rimtų komplikacijų.
Mažas kraujo tūris – sumažėjus kraujo tūriui, gali sumažėti kraujospūdis ir sumažėti į audinius patenkančio deguonies kiekis. Tai gali būti pavojinga.
Priepuoliai dėl nepakankamo elektrolitų kiekio.
Inkstų problemos, įskaitant inkstų akmenis, Šlapimo takų infekcijos gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Šilumos sužalojimas – tai gali būti lengvi mėšlungis, karščio išsekimas arba šilumos smūgis.
Diagnozė
Norėdami diagnozuoti dehidrataciją, gydytojas gali atlikti psichinius ir fizinius tyrimus. Asmeniui, kuriam būdingi tokie simptomai kaip dezorientacija ir žemas kraujospūdis, greitas širdies plakimas, karščiavimas, prakaitavimas ir neelastinga veido oda, bus diagnozuota dehidratacija.
Daugelis kraujo tyrimų yra naudojami natrio, kalio ir kitų elektrolitų kiekiui patikrinti. Elektrolitai yra cheminės medžiagos, reguliuojančios organizmo hidrataciją ir gyvybiškai svarbios nervų ir raumenų funkcijai. Norint diagnozuoti dehidrataciją, šlapimo analizė gali suteikti vertingos informacijos. Dehidratuoto žmogaus šlapimas atrodys tamsesnis ir labiau koncentruotas, jame bus tam tikras skaičius junginių, žinomų kaip ketonai.
Gydytojai dažnai ieško įdubusios, minkštos vietos ant galvos, kad nustatytų kūdikių dehidrataciją. Jie taip pat gali ištirti raumenų tonusą ir prakaito praradimą.
Gydymai
Kūnas turi papildyti skysčius, kad kovotų su dehidratacija. Skaidrūs skysčiai, tokie kaip vanduo, sultiniai, šaldytas vanduo, ledukai ir sportiniai gėrimai, tokie kaip Gatorade, gali būti naudojami organizmo skysčių lygiui papildyti. Kai kuriems pacientams gali prireikti intraveninių skysčių, kad būtų galima rehidratuoti. Žmonės, turintys didelę dehidrataciją, neturėtų gerti kofeino, pavyzdžiui, espreso, kavos ar gazuotų gėrimų.
Svarbu tinkamais vaistais gydyti pagrindines dehidratacijos priežastis. Galite nusipirkti nereceptinių arba internetu parduodamų vaistų, pvz., vaistų nuo viduriavimo, vaistų nuo vėmimo ir vaistų nuo karščiavimo.
Straipsnio autorius
Parmis Kazemi
Parmis yra turinio kūrėjas, kuris aistringai rašo ir kuria naujus dalykus. Ji taip pat labai domisi technologijomis ir mėgsta mokytis naujų dalykų.
Vandens Skaičiuotuvas Lietuvių
Paskelbta: Mon May 16 2022
Sveikatos skaičiuotuvai kategorijoje
Pridėkite Vandens Skaičiuotuvas prie savo svetainės